Draugės vyras su kita..

Kalėdų Senis nusprendė, kad atėjo laikas jam paatostogauti, ir jis nutarė nuvažiuoti į Teksasą, nes, buvo girdėjęs, kad ten šilta, o žmonės draugiški. Tik jam atvykus į miestą, žmonės pradėjo stoviniuoti gatvėse, rodyti jį vienas kitam ir šnabždėtis:
– Žiūrėkit, juk čia tas žinomas veikėjas!
Senis pagalvojo: „Na, nieko sau, jie tuoj pradės sėstis man ant kelių ir prašyti dovanų. Reikia pakeisti išvaizdą“. Taigi jis nusipirko kaubojiškus rūbus bei skrybėlę, persirengė ir vėl išėjo į miestą, galvodamas, kad dabar jo jau tikrai niekas nepažins. Tačiau jis klydo – vos jam išėjus į gatvę, žmonės vėl pradėjo badyti jį pirštais:
– Žiūrėkite, tai tas žinomas Kalėdų asmuo.
Senis pasislėpė pirmame skersgatvyje ir nusiminęs pradėjo galvoti: „Matyt, jie mane pažįsta dėl ilgos baltos barzdos“. Taigi jis nuėjo į kirpyklą ir nusiskuto barzdą. Jis išėjo į gatvę ramus ir plačiai šypsodamasis. Pro šalį ėjęs vyriškis sustojo ir šūktelėjo:
– Žiūrėkite, tai jis!
Senis neiškentęs paklausė:
– Klausyk, kaip tu mane pažinai?
Vyrukas pažvelgė į Senį ir atsakė:
– Tave? Tavęs aš nepažįstu – tačiau ar tas už tavo nugaros stovintis keturkojis didele raudona nosimi nėra Kalėdų Senio elnias?

Labai piktas merginos kerštas už neištikimybę..

Guli lovoje Abramas su Sara. Jau vėli naktis, o Abramas nemiega, vis vartosi, dūsauja. Sara ir klausia Abramo:
– Brangusis, kas nutiko, ko nemiegi?
Abramas:
– Tu Joškę kur virš mūsų gyvena pažįsti, tai va aš jam 100 $ skolingas ir dabar svarstau grąžinti jam skolą ar ne.
Sara vikriai pošoko iš lovos, paėmė šepetį ir kotu ėmė belsti į lubas. Daužėsi ilgai pakol pažadino Joškę ir jo paklausė:
– Joške, ar tiesa, kad Abramas tau 100 $ skolingas?
– Ui, Sara, gryniausia tiesa, jau du mėnesiai, kai neatiduoda.
– Tai žinok, Joške, jis tau ir negrąžins.
Grįžta Sara pas Abramą į lovą ir sako:
– Tu, Abramai, miegok ramiai, dabar tegu Joškė nemiega.

Vaikino žinia po 3 metų..

04-04

Autobuso stotelė. Atvažiuoja sausakimšas autobusas, iš jo pabyra žmonės, kiti – braunasi vidun. Inteligentiškos išvaizdos vyrukas, visus maloniai praleidžia į priekį, pats lipa paskutinis. Ir, čia, staiga, autobuso durys užsidaro, priverdamos vyruko galvą, o kūną palikdamos lauke. Autobusas pajuda:
– Bl#$! Pi@#$! Eik tu n@#$! Stok bl#$! [email protected]! Stok! Supi$^# galvą nutrauksi n@$%!!!
Autobusas staigiai stabdo, atsidaro durys. Vyrukas įšoka vidun, pasitaiso kaklaraištį ir nužvelgęs į jį besistebeilijinčių keleivių būrį pasiaiškina:
– Atsiprašau, buvau išsigandęs.

Išrištos vyro melagystės..

Veterinaras lanko kaimą, užsuka į vieną sodybą.
– Na, viskas gerai, gyvuliai sveiki?
– Taip, tik karvė kartais šokčioja iki tvarto lubų…
– Hmm, kas jai galėtų būti?
– Karvei tai nieko, bet melžimo aparatas kartais trumpina…

 

Petka trina Čiapajevui nugarą:
– Vasilijau Ivanyčiau, rudens purvas bėga! Vasilijau Ivanyčiau, vasaros purvas bėga! O! Štai ir marškiniai, už kuriuos praėjusią žiemą man kailį iškaršei, sakydamas, kad nudžioviau!

Aistringa meilužė..

Antrą valandą nakties beldimas į duris:
– Kas čia?
– Policininkai. Norime pasikalbėti.
– Kiek jūsų?
– Du.
– Tai ir kalbėkitės.

 

Horoskopas vairuotojams: jeigu rytą, išvažiuodami iš kiemo, išgirsite bumbtelėjimą, išlipkite ir atidžiai apžiūrėkite utomobilį. Jei apgadintas mašinos galas – pinigų gausime, jeigu priekis – juos prarasite.

 

Sėdi varna medyje. Pribėga lapė – ir taukšt jai lazda per galvą.
Pagriebia sūrį ir nubėga. Varna, atsigavusi po smūgio, sako:
– Nieko sau, pasakėčią sutrumpino.

Kai sugalvoji sužaisti neištikimybės žaidimus..

Geologas Sibire jau penkti metai… Visiškas atotrūkis nuo civilizacijos – su nieko nebebendrauja normaliai jau metai – tik su čiukčėm, jau ir kalbą jų įvaldęs normaliai… Sumasto vieną dieną, kad alaus nori labai… Nu bet taip, kad vos ne lomkes. Nueina pas čiukčią:
– Sakyk, iki parduotuvės kur alų parduotų toli?..
– Oi toli, toli – bent trys keturios dienos su šunimis man, o tau gal ir savaitė visa…
– Klausyk, būk draugas, nuvaryk tu ten į parduotuvę – nupirk man to alaus… Jau visiškai nostalgija užgraužt baigia – numirsiu aš čia.
– Nuvaryčiau, ale nemokėsiu normaliai paprašyt – kalbos juk nežinau.
– Aš tau tava kalba surašyšiu, tu tik nuvarysi ir paskaitysi!
– Nu gerai….
Geologas surašo raštelį, duoda babkių, čiukčia ima slides šunis ir į kelionę… Šiaip ne taip per tarpeklius visokius, prarajas nusikasa jis į parduotuvę, pakeliui visus šunis palaidodamas – šalčio, alkio neatlaiko gyvunėliai.
įeina į parduotuvę, sėdi diedas, snukis 30×30 cm dydžio, kažką kramto abejingai. Čiukčia išsitraukia geologo raštelį ir skaito:
– “Pivo jest?…”
Diedas pasižiūri ir atrėžia:
– Niet….
Čiukčia skaito toliau:
-“BLIA – TAK I DUMAL…”

Žmona su geriausiu draugu..

Kategorija: Anekdotai, Vizualiniai anekdotai | 0

Susitiko trys gėjų poros. Vienas iš jų klausia savo partnerio:
– Ką tu padarytum jei aš staiga numirčiau?
– Aš kremuočiau tavo kūną. Tada pasiimčiau tavo urną ir išplaukčiau į
vandenyna su mūsų jachta. Ten išbarsyčiau tavo pelenus ir vandenynas visada
man primins tave…
Visi sužavėti – kaip romantiška. Kai sekantis gėjus klausia savo
sugyventinio to paties šis atsako:
– Aš nusipirkčiau geriausio juodžemio, sumaišyčiau savo pelenus su juo,
viską sudėčiau į vazoną ir pasodinčiau ten gražiausią orchidėją. Jos žiedas
man amžinai primintų tave…
Na, irgi neblogai. Domisi paskutiniosios porelės atstovas:
– O ką tu padarytum?
– Aš irgi sudeginčiau tavo kūną, pelenus parsineščiau namo, sumaišyčiau su
pačiais aštriausiais čili pipirais, dar užpilčiau pačio aštriausio tabasco
padažo ir viską iki paskutinės kruopelytės suvalgyčiau…
– Bet kodėl?
– Na, sekantį rytą tualete tu paskutinį kartą išdrąskytum mano užpakaliuką!

Prigautas meluojantis vaikinas..

Eina generolas per dalinį. Mato – kažkoks leitenantas kareivį auklėja:
– Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …
Generolas prieina prie leitenanto ir sako:
– Na kas čia per tvarka pas jus! Negalima gi taip žiauriai elgtis su kariais. Taigi galite kaip nors kultūringiau… Pavyzdžiui, liepkit kareiviui atnešti jums arbatos iš valgyklos. Kai atneš, paklauskit, kodėl šalta ir liepkit iš naujo atnešti. Kai atneš, paklauskit, kodėl be cukraus ir vėl liepkit iš naujo atnešti, o kai vėl atneš, tada paklauskit, kodėl stiklinėje, o ne puoduke, na ir taip toliau. Vat žiūrėkit!
Generolas sustabdo pro šalį bėgantį kareivį ir sako jam:
– Eilini, atnešk man arbatos!
– Taip, tamsta! Jums šaltos ar karštos?
– Karštos!
– Taip, tamsta! O su cukrumi, ar be?
– Su cukrumi!
– O puoduke ar stiklinėje?
– Eilini! Gult! Stot! Gult! Stot! Gult! Stot! …

Kai draugą išduoda mergina..

Eina beždžionėlė palei upe ir mato, kad kiškis sėdi sau į medį atsirėmęs ir rūko kažką, beždžionėlė ir klausia:
– Kiški, ką čia rūkai?
– Žolytę, ką, nematai?
– Ooo, o kas ta žolytė? Galima ir man pabandyti?
– Ne, baik tu, jei jau nežinai, tai nelabai ir išmokysi …
– Nu, Kiški, prašau, suteik šansą!
– Nu, gerai, va, žiūrėk, turi pirmiau įtraukti dūmą, perplaukti upę ir po to sugrįžti, o tik po to išpūsti, supratai?
Beždžionėlė galva palinksėjo, dūmą įtraukė ir nuplaukė per upę, o kitam krante begemotas stovi ir klausia:
– Beždžionėle, kas tau yra? Kvepuok!
Beždžionėlė visa purtosi ir nervinasi, rodo begemotui, kad atstotu, o begemotas vėl:
– Beždžionėle, kas yra? Kvepuok juk, uždūsi!
Beždžionėlė neišlaikė ir išpūtė, visa besinervuodama:
– Ot ,kvailys tu, viską sugadinai!
– Ką sugadinau?
– Ai, kitam krante kiškis mokino kaip žolytę rūkyti, bet jau nesvarbu, nes viską sugadinai…
Beždžionėlė nuėjo, o begemotui pačiam pasidarė įdomu ir nusprendė nuplaukti pažiūrėti, ką ten kiškis jau tokio rūko, o kiškis kai tik pamatė atplaukiantį begemotą, tik pašoko, kasiaką į šoną ir rėkti pradėjo:
– Beždžionėle, išpūsk!!!! išpūsk jau!!!!

Viliojantis kaimyno pasiūlymas..

Kategorija: Anekdotai, Vizualiniai anekdotai | 0

Uošvienė protina žentą:
– Na kas Tu per žmogus, kiek gali gerti, tik alkoholis galvoj…
– Uošviene, neburbuliuok ir taip sveikatos nėra. Va geriau imk 20 Lt ir atnešk man alus.
– Na va, prasideda, aš ir sakau, vien tik alkoholis galvoj…
– Uošviene, na nezyzkit ir taip galvą skauda, grąžą sau galit pasilikt…
Uošvienė pagalvojo – na gal ir biznis. Atnešė iš parduotuvės alaus. Žentas išgėrė, atsigavo ir sako:
– Klausykit, uošviene, imkit 100 Lt ir atneškit man iš parduotuvės degtinės, be grąžos.
Uošvienė pasimuistė, na bet tiek pinigų… Atnešė ir degtinės butelį. Žentas ilgai nelaukęs išgėrė, įgavo dar drąsos ir vėl siūlo uošvienei:
– Uošviene, o galima aš jums per veidą trenksiu tapke ir už tai duosiu 200 Lt?
Uošvienė šiek tiek pagalvojus sutiko. Žentas trenkė tapke per veidą ir davė 200 Lt. Staiga suskambo žento mobilus:
– Klausau, brangioji.
– Brangusis, o Tu mano mamytei pensiją padavei?
– Na kaip, išdavinėju čia po truputį…

1 2 3 4 9