Kai mergina užsako pagalves iš Kinijos..

Dienos anekdotas:

Išpažintis pas kunigą:
– Šventas tėve, nusidėjau…
– Kuom, sūnau mano?
– Paslėpiau žydą per karą ir už tai ėmiau iš jo po 20 dolerių per savaitę.
– Tai nuodėmė, bet kadangi gailiesi, eik, sūnau mano, su taika…
– Ačiū, šventas tėve, bet turiu dar vieną klausimą…
– Klausau, sūnau mano…
– Ar galiu dabar pasakyti tam žydui, kad karas jau baigėsi?


Suvalkijos kaimas. Kaimietis ruošiasi kalt tvora, sako:
– Sūnau, nubėk pas kaimyną plaktuką pasiskolint.
Sūnus nubėga pas kaimyną:
– Dėde, dėde, tėvelis prašė, ar negalėtumėt paskolint plaktuko?
Suvalkietis galvoja: plaktukas tai geležinis, bet vinis tai juk irgi geležinė, tai jei su plaktuku per vinį duosi, tai plaktukas dėvėsis. Sako:
– Nu žinai vaikeli, kad neturiu…
Vaikas grįžta namo:
– Tai kad tėveli neduoda, ką dabar daryt?
Tėvas piktai:
– Nu ką ką?.. Tai eik mūsų plaktuką atnešk…

 

Italas, prancūzas, lietuvis, kinas ir žydas kartą užėjo į kavinę. Visi užsisakė arbatos. Deja, kavinė buvo ne itin gera ir greitai kiekvienam į arbatą įkrito po musę. Kai priėjo oficiantas, italas puolė ant jo rėkti, griebė puodelį ir išpylė oficiantui ant marškinių. Prancūzas mandagiai paprašė atnešti kitą arbatos puodelį. Tuo tarpu lietuvis spėjo musę iš arbatos išgriebti ir arbatą išgerti. Kinas irgi išgriebė musę, bet ją su pasigardžiavimu suvalgė. O tai pamatęs žydas iš savo puodelio išgriebtą musę pasiūlė kinui dvigubai brangiau, nei kainavo arbata.