Prisirūkiusi dukra..

13-01

Bažnyčia, sekmadienio popietė. Naujas kunigas skaito pamokslą apie tai, kaip reikia mylėti kiekvieną artimą savo ir atleisti priešams jų nuodėmes. Pabaigęs pamokslą prašo pakelti rankas tų, kurie suprato ir dabar jau atleis savo priešams. Pakyla koks pusė salės rankų. Kunigas atsidūsta, dar papamokslauja kokias 5 minutes, vėl klausia – kiek dabar jau atleistų. Pakyla koks 90% rankų. Kunigas užsispyręs – dar pamokslauja ir baigęs klausia – tai kiek gi jau dabar atleistų. Pakyla visos rankos, tik nenusakomo amžiaus babcia pirmam suole sėdi rankas sudėjus. Kunigas:
– Ponia, Jūs neatleisite savo priešams?
– Matai sūneli, aš priešų neturiu…
– Kaip taip gali būti? Ponia kiek Jums metų?
– Man, vaikeli, tuoj 93 bus…
– Ir po šitokio ilgo gyvenimo neturite nė vieno priešo?
– Neturiu. Aš visus tuos šūdžius pergyvenau!

Kai dukra rūko…

Kategorija: Demotyvacijos | 0

09-09

Kartą Petriukui teko skristi vienu lėktuvu kartu su pačiu Lietuvos šviesuoliu, protu, garbe ir orumu – pačiu Vytautu L. „Kaip man pasisekė“ pagalvojo Petriukas. „Kiek sužinosiu naujo, gražaus, patriotiško, lietuviško“.
Tuo metu Vytautas L. pradėjo spręsti kryžiažodį. „Jis tikrai kažko manęs paklaus ir aš turėsiu progą pabendrauti su pačiu Vytautu L.“ svajojo Petriukas.
Staiga Vytautas L. atsisuka į Petriuką.
– Gal galėtumėte pasakyti – žmogaus kūno dalis iš 5-ių raidžių, prasideda raide B?
„O, Jėzau“ išsigando Petriukas. „Negi aš Vytautui L. sakysiu šį baisu žodį, turi gi būti kokia nors kita kūno dalis iš raidės B“. Ir džiaugsmingai sušunka:
– Bamba!!!
– A, teisingai. Gal turite trintuką.

Mamos taip lengvai neapgausi…

Kategorija: Demotyvacijos | 0

16-03

Atvažiavo čiukčia į Maskvą. Žino tik vieną rusišką frazę – „Kak dela? „. Važinėja autobusu, Žvalgosi. Įlipa kontrolė. Sako čiukčiai:
– Duokit savo talonėlį.
Čiukčia:
– Kak dela?
Kontrolė pabando dar kažką šnekėtis, o čiukčia vis tą patį… Nu, išlaipino, tiksliau, išspyrė lauk vargšelį čiukčią, ir nuvažiavo. Įlipo čiukčia į kitą autobusą, toliau važinėjasi… Ir vėl kontrolė – reikalauja talonėlio, o čiukčia jiems vis „Kak dela? „, „Kak dela? „. Ir vėl išspyrė. Susinervino čiukčia, kad jam susikalbėti neišeina. Vėl įlipo į autobusą, važiuoja. Mato negras šalimais stovi. Čiukčia galvoja – „Tas negras matyt iš Afrikos. Turbūt jam irgi čia nemiela gyventi. Reik su juo pakalbėti – gal atrasiu draugą… „. Pasisuka į negrą, ir sako:
– Kak dela?
O negras jam sako:
– Potomu, čto.