Kai darbuotojas pradeda tujintis su direktore po vakarėlio..

Dienos anekdotas:
Paskyrė zuikį miške dirbti prokuroru.Ts iškart pristojo prie lapės:
– Kieno kailį nešioji?
– Savo.
– Meluoji,pavogei.
Pasodino lapę į kalėjima. Sėdi lapė, nuobodžiauja. Po kiek laiko į tą pačią kamerą įveda žąsį. Lapė nustebusi:
– O tave už ką?
– Zuikis pradėjo klausinėti, už kokias lėšas kasmet į pietus skraidau.



Dienos anekdotas:
Susitinka trys medžiotojai ir giria savo šunis.
Pirmas:
– Ėjau kartą į medžioklę – šautuvą paėmiau, o šovinius pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šautuvą, tai jis šovinių dėžutę atnešė.
Antras:
– Ėjau kartą į medžioklę – šovinius paėmiau, o šautuvą pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šovinius, tai jis iš namų šautuvą atnešė.
Trečias:
– O aš kartą ėjau su žmona į upę maudytis – žmona maudymuką pamiršo. Daviau šuniui pauostyti žmonai tarp kojų, tai jis kaimyną už kiaušinių atvilko.va.

Mokinio pokalbis su direktore..

Kategorija: Demotyvacijos | 0

06-07

Gauna kartą Ibrahimas kvietimą į Joškės sidabrines vestuves. Kvietimo pabaigoje parašyta:
„Tiems draugams, kurie negalės atvykti, dovanas gražinsime“.
Ibrahimas ir sako žmonai:
– Reikia ką nors padovanoti, nieko nenusiūsti labai negražu. Bet yra išeitis – mes pas Joške neisim, tai dovana turės grąžinti.
Na, Ibrahimas nuėjo pas kaimyną, ir pasiskolino labai puošnų ir velniškai brangų sidabrinį stalo servizą. Nusiuntė jį Joškei ir laukia…
praėjo trys dienos, penkios, savaitė, dvi – servizo vis neatsiunčia.
Dar po savaitės Ibrahimas sako žmonai:
– Tikriausiai pamiršo Joškė ir apie mane ir apie servizą. Nueisiu pas jį ir lyg netyčia priminsiu.
Nueina. Joškė sutinka jį išskėstimis rankomis, stipria apkabina ir sako:
– Na, pagaliau, Ibrahimai. O aš kaip tik šiandien savo žmonai sakiau – jei ir šiandien Ibrahimas negalės ateiti, vakare nusiūsim servizą.