Tėvo kerštas sūnui, kuris visą laiką sėdi prie kompo..

Dienos anekdotas:
Jei nori būti optimistu, nesidairyk i ateitį
Finansuodami optimistus, daug kas tampa pesimistais.
Kas neturi ko prarasti, neturi pagrindo pesimizmui.
Lengva buti optimistu, jeigu neturi pasidėjęs santaupų banke.
Lengva buti optimistu, kai žmogumi laikai ne tik save.
Moterys didesnes optimistės nei vyrai, todėl jos ir gyvena ilgiau.
Nelaikyk savęs optimistu, – žmones gali pagalvoti, kad tu nemoki skaityti.

Sūnelis galvojo, jeigu jau tėvas nieko nesupranta apie kompus, tai nieko ir nepadarys… Nė velnio! Išradingas tėvas 😀

 


Ateina maža mergytė (na tokia, kad tik ausys kyšo iš užu prekystalio) į parduotuvę, duoda pardavėjai 50 rublių ir sako:
– Penkias degtinės.
– O ar paneši? – klausia pardavėja, dėdama butelius ant prekystalio.
– Tai va, ir aš dabar galvoju, kad gal geriau du iškart išgert.

Kai mergina pasako, kad kaip visada neišeis..

Dienos anekdotas:
Mergina ir vaikinas vaikšto parke. Su jais prasilenkia solidžiai atrodantis verslininkas. Vaikinas su juo pasisveikina, o draugė jo klausia:
– Tu jį pažįsti?
– Taip. Mes kartu dirbame.
– Kokios jo pareigos?
– Nieko svarbaus. Jis – mano asistentas. Pasirašinėja ant laiškų, kuriuos aš į paštą nešu.

Vaikinas jau buvo susigalvojęs atlygį už kompiuterio tvarkymą, bet kai sužinojo, kad toks dalykas neįvyks tai ir planai keičiasi 😀

 

12-10

Kai dukra tikisi gauti naują kompą kalėdoms..

Mokytojas klausia:
– Petriuk, koks veiksmažodžio laikas: aš prausiuosi, tu prausiesi?
– Sekmadienio vakaras, pone mokytojau…

 

Atėjo kunigas pas žydą ir sako:
– Jeigu tu išmoksi žegnotis, duosiu tau bulvių maišą.
Žydelis mokėsi savaitę, dvi. Ateina pas kunigėlį ir sako:
– Na, išmokau žegnotis.
Kunigas:
– Žegnokis.
– Vardan tėvo ir šventosios dvasios. Amen.
– O kur sūnų palikai? – klausia kunigas.
Žydelis pasikrapštė galvą ir sako:
– Ai, laukia už durų bulvių parnešti…

Kompiuterio juokeliai..

Kategorija: Demotyvacijos | 0

23-03

Įdomūs faktai:

 

Istorijos pabaigos žinojimas prieš baigiant ją skaityti (ar žiūrėti) iš tikrųjų leidžia dar labiau mėgautis istorija.

 

Latvijoje yra viešbutis, atrodantis kaip kalėjimas. Viešbučio kambariai yra kaip kalėjimo kameros, o su svečiais elgiamasis kaip su nuteistaisiais.

 

Iki Pirmojo pasaulinio karo Stalinas daug kartų keitė pavardę, nuolat vadintis Stalinu jis pradėjo tik 1912 m. Aiškumo dėlei iki 1912 m. jį vadino Džiugašviliu, o po to – Stalinu, nors tiek prieš, tiek po minėtos datos dauguma jo pažįstamų žmonių pažinojo jį pagal pravardes (Soso, Soselo Koba) ir pseudonimus (tarp jų Ivanovičius ir keletas kitų). Ir nors buvo pakrikštytas Josebu Džiugašviliu, dažniausiai vartojama buvo Josifo Džiugašvilio vardas ir pavardė.