Vakarų šalyse labai madinga šnekėti apie toleranciją, lygias teises, feminizmą. Feministės labai mėgsta rėkti, kad moterys turėtų niekuo nesiskirti nuo vyrų. Bet argi pasaulio grožis ir nėra tas, kad mes esame tokie skirtingi? Štai kaip viskas atrodytų, jei moterys elgtųsi kaip vyrai…
Jeigu moterys mėgtų paimti vyrams už vietelės kokios nors 😀
Lygios teisės visur ir visada
O jeigu taip sėdėtų moterys?
Vyriškos pozos
Vyriški įpročiai pas moteris
Dienos anekdotas:
Pareina budelis po darbo namo. Ant pečių nešasi didelį maišą. Grįžęs maišą numeta į kampą ir sėda už stalo – valgyti. Žmona tvarkingai barščius paduoda, tas sėdi, valgo, žmona šalia, šnekasi abu kažkč… Ir staiga maišas judėti pradeda.
Žmona šokiruota:
– Kas čia, blin, per fokusai?
Vyras atsisuka į maišą, pažiūri, vėl užsisuka:
– Ai, nekreipk dėmesio, „haltūros“ namo parsinešiau…
Parduotuvėje viena moteris sako:
– Duokite man šitos žuvies.
– Bet juk čia veršiena!
– Aš jūsu neklausiau kaip ta žuvis vadinasi!
Vyksta Deivido Koperfeldo pasirodymas, staiga į sceną įsirauna žiūrovas:
– Pone Deividai, o galima aš Jums parodysiu fokusą?
Koperfeldas pasitaria kelias minutes su scenos režisierium, na, mol ok, rodyk. Žmogelis:
– O galima, Jūsų žmona, Claudia Shiffer bus fokuso asistentė?
Koperfeldas pasitaria su Claudai, na, ok, rodyk. Žmogelis stveria Claudia, pasiguldo ant stalo, nurengia ir pradeda ją atsakančiai dulkinti. Koperfeldas susinervinęs:
– Ė, bl, čia gi ne fokusas!
– Fokusas? Koks bl#t fokusas!? Čia MAGIJA!!!***
Princesė Kate, vestuvių išvakarėse klausia Karalienės Elžbietos:
– Sakykite, Jūsų prakilnybe, kokia yra ilgo ir laimingo gyvenimo paslaptis? Ką galėtumėte man patarti?
Karalienė, pro sukąstus dantis:
– Mašinoje visada prisisek diržą, durne ir neužp#$k manęs.
Užeina naujas rusas į brangiausią 5 žvaigždučių restoraną mieste. Tamsūs raudonmedžio ir juodos odos baldai ir t.t. viskas, kas tik gali būti šustriausia. Prieina padavėjas su frakiuku, atneša meniu. Rusas pakelia ranką su ištiestais dviem pirštais:
– Klausyk, bičiukas, pas jus tipooo… nuuu… pats pats šustriausias patiekalas koks yra?
– Juoda duona su juoda ikra, juodas pienas ir juoda dešra.
– Nu blyn, juodą duoną valgiau, juodą ikrą namie pusryčiams šaukštais kabinu, nu bet blyn juodo pieno dar niekada negėriau.
Padavėjas užsirašo ir nueina prie baro. Po kelių akimirkų prie ruso prieina juodukė, atsisėda jam ant kelio, ištraukia papuką ir įbruka rusui į burną… ir…
Rusas, apšalęs nuo „vaišingumo“, traukdamas pinigus, padavėjui sako:
– Nu blyn, bet tai pienas, gerai, kad juodos dešros paragauti
neužsisakiau…
Jėzus (tas pats, kuris Kristus) žaidžia golfą. Trenkia per kamuoliuką, tas nulekia gerokai per toli – ant kelio. Ten, vos nukritusį, jį užkabina sunkvežimis, kamuoliukas nuskrieja į mišką ir pataiko zuikiui į užpakalį. Zuikis, apimtas panikos, ima lakstyti, kaip akis išdegęs. Išlekia į pievutę, o ten jį pastebi erelis. Erelis, kaip akmuo nuoskrieja prie zuikio, sugriebia jį ir, pakilęs, ima nešti zuikutį į savo lizdą. Tuo tarpu erelį pastebi kažkoks medžiotojas, kuris iššauna. Pataiko į erelį, erelis krenta į vieną pusę, zuikis į kitą, o kamuoliukas – link golfo aikštelės. Ir, žinoma, pataiko tiesiai į golfo skylutę. Jėzus pakelia akis į dangų ir taria:
– Tėti… Ar tu leisi man nors kartą normaliai pažaisti?
Įdomus faktas:
1932 m. Australijos armija kariavo su… emu, dideliais neskraidančiais paukščiais. Ir pralaimėjo.
Kai Vakarų Australijos gyventojai ėmė skųstis, kad emu populiacija labai išaugo ir jie sumindžioja bei sulesa didelę dalį javų derliaus, valdžia nutarė pasiųsti kareivių pulką, ginkluotą ir dviem automatiniais ginklais, kad šis praretintų paukščių populiaciją. Nutarta, kad tai tuo pačiu bus gera šaudymo į judančius taikinius praktika kareiviams.
Pirmą kartą armijai pajudėjus link didelio emu pulko ir pradėjus šaudyti, paukščiai greitai išsiskirstė į daug mažų būrių ir pradėjo bėgti. Nors armija bandė juos vytis, nušauti pavyko vos keliolika paukščių. Kitą kartą, užtikus maždaug tūkstančio emu pulką vienoje vietoje, nutarta pirma leisti jiems prieti kuo arčiau. Tačiau tik nušovus apie dešimt paukščių automatinis ginklas užsikirto ir emu sėkmingai pabėgo.
Per kitas kelias dienas buvo užtikti keli emu pulkai, bet likimas visada būdavo tas pats: paukščiai efektyviai pasidalindavo į daug smulkių pulkų ir pabėgdavo. Manoma, kad per šešias dienas, nors buvo iššaudyta tūkstančiai šovinių, Australijos armija, taip ir neradusi efektyvios taktikos, nušovė vos arti tūkstančio, o gal ir vos pora šimtų (skaičiai įvairiuose šaltiniuose skiriasi) paukščių iš dešimčių tūkstančių. Be to, operacija pradėjo susilaukti neigiamos reakcijos šalies spaudoje, todėl buvo nutraukta.
Oficialioje ataskaitoje apie emu karą karališkosios Australijos majoras nepamiršo pasigirti, kad ir kaip tai būtų juokinga, jog, nepaisant nesėkmės, jo pulkas bent jau „nepatyrė jokių nuostolių“ ir pažymėjo kad emu „sėkmingai manevravo“. Tuo tarpu kai kurie ekspertai pažymėjo, kad paukščiai labai protingai pergudravo Australijos kariuomenę: išsiskirstydami į daug smulkių pulkų ir išnaudodami savo pranašumą – greitį – jie panaudojo įprastą partizaninio karo taktiką.
Savižudis skambina pagalbos telefonu:
– Alio! Labas vakaras! Čia teikiate psichologinę pagalbą?
– Taip, mes klausome.
– Mes čia dviese…
– Kokių problemų turite?
– Ar visas reikia išvardyti?
– Na, pradėkite tarkim nuo mažiausios.
– Aš noriu nusižudyti…
– Kaip?
– Dar nenusprendžiau. Todėl ir skambinu.
– A! Savižudžiai dažniausiai kariasi.
– Neturiu virvės.
– Galima iššokti pro langą.
– Bijau aukščio.
– Nusiskandinkite.
– Vanduo šaltas, galiu peršalti…
– Šilčiau apsirenkite.
– Nesu toks turtinkgas, kad po užterštą vandenį rūbus mirkyčiau…
– Tada nusišaukite…
Sutiko valstietis Dievą ir nuoširdžiai pasišnekėjo:
– O Dieve, Tu mums toks geras-visko davei po du, tik šitą, patį smagiausią daikčiuką vieną.
– Tai kiek gi norėtum tų smagiausių daikčiukų?-paklausė Dievas.
– Nors penkiolika,- nesivaržydamas paprašė valstietis.
– Gerai, tegul būna kaip nori,- atsakė Dievas. Ir valstietis pajuto,kad pas jį atsirado penkiolika daikčiukų. Vienus pasikišo po diržu,kitus paliko laisvai kaboti,net ačiū nepasakęs norėjo sprukti, tačiau:
– Palauk brangusis, kodėl begi? O kur dar 30 kiaušinių?
Skelbimas parapijoje: „Vasaros mėnesiais pensininkų choras pamaldose negiedos. Parapija jiems dėkinga.“